Kai po visų darbų mūsų žemelė suguldavo į lygius arimus, kai aruodai alsuodavo skalsa ir sotumu, kai seklyčia prisipildydavo duonos ir motinos rankų šilumos, senoves lietuviai su palengvėjimu atsidusdavo – ramu gyventi čia, savo žemėje. Na, o mes Continue reading →