Ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais: I pusmetis: 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 31  d. II pusmetis: 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. birželio 9 d.

• Mokslo metų trukmė 1–4 klasių mokiniams – 35 savaitės.

• Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., ugdymo procesas  baigiamas birželio 9 d.
• Kai oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, mokiniai gali neiti į mokyklą, šios dienos įskaičiuojamos į mokslo dienų skaičių.
• Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 valandą.
• Mokiniams skiriamos rudens, kalėdinės, velykinės ir papildomos atostogos.
• Papildomų atostogų laiką numato mokyklos taryba, atsižvelgdama į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus rekomendacijas.

Mokinių mokymosi krūvis

• Vadovėlių 1–2 klasių mokiniams nešiotis nereikia.
• 3–4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau 1 val.
• Atostogų laikotarpiui namų darbai neskiriami.
• Namų darbų skyrimą klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje.
• Kontroliniai darbai sudaromi ir vedami mokytojų iniciatyva.  Jų paskirtis – pasitikrinti savo darbo rezultatus, išsiaiškinti pasiekimus bei trūkumus.
• Mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.

Pamokų laikas

Pamokos	1 klasėms	2–4 klasėms
1.	8.00–8.35	8.00–8.45
2.	8.55–9.30	8.55–9.40
3.	9.50–10.25	9.50–10.35
4.	10.55–11.30	10.55–11.40
5.	12.00–12.35	12.00–12.45
6.	12.55–13.30	12.55–13.40
7.	13.50–14.25	13.50–14.35

Atostogos 2020–2021 mokslo metais

Rudens	2020-10-26–2020-10-30
Žiemos (Kalėdų)	2020-12-23–2021-01-05
Žiemos	2021-02-15–2021-02-19
Pavasario (Velykų)	2021-04-06–2021-04-09

2020–2021 m. m. numatomi tokie klasių komplektai:

Klasė	1	2	3	4
Komplektų skaičius	3	3	3	3

2020–2021 m. m. ugdymo plano lentelė

Dalykai	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų Pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Lietuvių kalba*	280 (8)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	1015 (29)
Užsienio kalba (anglų, prancūzų ar vokiečių)	0	70 (2)	70 (2)	70 (2)	210 (6)
Matematika*	140 (4)	175 (5)	140 (4)	175 (5)	630 (18 )
Pasaulio pažinimas	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Dailė ir technologijos	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Muzika	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Fizinis ugdymas**	105 (3)	105 (3)	105 (3)	105 (3)	420 (12)
Iš viso privalomų pamokų skaičius metams	770 (22)	840 (24)	805 (23)	840 (24)	3255 (93)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (2)	175 (5)
Neformalusis švietimas	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)

• Pradinio ugdymo tikslas – ugdyti aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, pažintinių, informacinių, veiklos gebėjimų bei bendrųjų vertybių pamatus įgijusį vaiką, pasirengusį mokytis toliau pagal pagrindinio ugdymo programas.
• Pradinio ugdymo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1. Padėti įgyti prasmingų, aktualių vaikui žinių apie save, pasaulį ir kitus žmones.
2. Padėti išsiugdyti gebėjimus, reikalingus kaupti žinias ir patirtį, atrasti ir kelti idėjas, numatyti ir įgyvendinti sumanymus.
3. Padėti išsiugdyti asmens kompetencijoms būtinus įgūdžius, gebėjimus ir vertybines nuostatas.
4. Sudaryti ugdymo sąlygas, palankias kompetencijoms plėtoti, humaniškai, demokratiškai, brandžiai, tautines ir visuotines vertybes pripažįstančiai asmenybei ugdyti.

• Pradinį ugdymą sudaro šios ugdymo sritys:

       Dorinis ugdymas
       Kalbinis ugdymas
       Matematinis ugdymas
       Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas
       Meninis ugdymas
       Fizinis ugdymas

• Ugdymo sričių paskirtis:

• Dorinio ugdymo paskirtis – padėti mokiniui išsiugdyti pozityvų ir bendrosiomis dorinėmis vertybėmis grįstą santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu. Kryptingam doriniam ugdymui(si) skiriami etikos ir tikybos mokomieji dalykai, iš kurių mokinių tėvai laisvai pasirenka vieną kiekvienais mokslo metais. Etikos ir tradicinių konfesijų tikybos pamokas sieja bendras dorinio ugdymo tikslas, dalis bendrų uždavinių, ugdymo turinio tematika ir puoselėjamos visuotinės vertybės.
• Kalbinio ugdymo paskirtis – padėti mokiniui įgyti elementaraus raštingumo pagrindus, išsiugdyti elementarius teksto kūrimo ir suvokimo gebėjimus, sukurti prielaidas įgyti ir plėtoti intelektines galias, emocinę, dorovinę, socialinę, kultūrinę patirtį.
• Matematinio ugdymo paskirtis – ugdyti mokinio gebėjimus skaičiuoti, logiškai mąstyti ir formalizuoti, lavinant jų vaizdinį, erdvinį ir tikimybinį mąstymą. Žinomų matematikos sąvokų, matematinių modelių, metodų, ryšių įvairioms situacijoms analizuoti supratimas bei taikymas sudaro prielaidas kiekvienam vaikui ne tik geriau pažinti pasaulį, perimti šimtmečiais susiformavusią žmogaus mąstymo bei veiklos kultūrą, bet ir padeda jam spręsti kasdienes gyvenimiškas problemas.
• Socialinio ir gamtamokslinio ugdymo paskirtis – įvesdinti mokinį į artimiausią socialinę bei gamtinę aplinką, padėti įgyti žinojimą, padedantį suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp žmonių ir gamtos, tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdyti gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant, taip pat su kitais bendradarbiaujant; gebėjimą suvokti įvairią informaciją, ją tvarkyti, analizuoti ir interpretuoti; gebėjimą taikyti įgytas žinias bei patirtį; gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas; gebėjimą veikti; ugdytis vertybines nuostatas: toleranciją kitiems ir kitokiems, pagarbą gyvybei, įsipareigojimą ir atsakomybę už savo ir kitų gyvybę ir sveikatą, už viską, kas vyksta greta.
• Meninio ugdymo paskirtis – padėti vaikui įgyti pradinę meninę, estetinę, kultūrinę kompetencijas, leisti atsiskleisti mokinių kūrybingumui menų srityje, per meną įsitraukti į aktyvią socialinę veiklą, bendravimą, mokymąsi. Meniniu ugdymu, integruotu į kitas ugdymo sritis, siekiama sukurti patrauklią ir palankią emocinę socialinę terpę visų mokymosi stilių mokiniams.
• Fizinio ugdymo paskirtis – diegti sveikos gyvensenos įpročius, sudaryti sąlygas vaiko prigimčiai artima fizine veikla išreikšti savo individualumą, skatinti kūrybingumą, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, puoselėti olimpines sporto vertybes. Kūno kultūra pradinėse klasėse turi teikti galimybę patirti išlavinto, stipraus, sveiko, dailaus kūno ir grakščių judesių vertę bei ugdytis fizinę ir dvasinę ištvermę, stiprinti valią, ryžtą, patirti judėjimo džiaugsmą.