Mokslo metų pradžia – einamųjų metų rugsėjo 1 d., pabaiga – kitų metų rugpjūčio 31 d. Mokslo metus sudaro: ugdymo procesas ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos: rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.

• Ugdymo organizavimas 2021–2022 mokslo metais:

1. mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2021 m. rugsėjo 1 d.;
2. ugdymo proceso trukmė priešmokyklinės grupės mokiniams – 160 dienų;
3. ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175 dienos;
4. skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2021 m. lapkričio 3 d. – lapkričio 5 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2021 m. gruodžio 27 d. – 2022 m. sausio 7 d.
Žiemos atostogos	2022 m. vasario 14 d. – vasario 18 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2022 m. balandžio 19 d. – balandžio 22 d.

Mokslo metų ugdymo procesas skirstomas į pusmečius:

1. priešmokyklinis ugdymas: I pusmetis 2021-09-01–2022-01-31, II pusmetis 2022-02-01–2022-05-19.
2. pradinis ugdymas: I pusmetis 2021-09-01–2022-01-31, II pusmetis 2022-02-01–2022-06-09.

Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d. Ugdymo organizavimo tvarka karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (mokykla yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.) reglamentuojama Ugdymo plano II skyriaus 7 skirsnyje.  

• Mokinių mokymosi krūvis:
• Vadovėlių 1–2 klasių mokiniams nešiotis nereikia.
• 2–4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau 1 val.
• Atostogų laikotarpiui namų darbai neskiriami.
• Namų darbų skyrimą klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje.
• Kontroliniai darbai sudaromi ir vedami mokytojų iniciatyva.  Jų paskirtis – pasitikrinti savo darbo rezultatus, išsiaiškinti pasiekimus bei trūkumus.
• Mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.

Pamokų laikas.

Pamokos	1 klasėms	2–4 klasėms
1.	8.00–8.35	8.00–8.45
2.	8.55–9.30	8.55–9.40
3.	9.50–10.25	9.50–10.35
4.	10.55–11.30	10.55–11.40
5.	12.00–12.35	12.00–12.45
6.	12.55–13.30	12.55–13.40
7.	13.50–14.25	13.50–14.35

2021–2022 m. m. numatomi tokie klasių komplektai.

Klasė	PUG	1	2	3	4
Komplektų skaičius	1	3	3	3	3

ALYTAUS „SAKALĖLIO“ PRADINĖS MOKYKLOS 2021–2022 MOKSLO METŲ PRADINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PLANO LENTELĖ

Klasė   Dalykai	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Lietuvių kalba	280 (8)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	1015 (29)
Užsienio kalba (anglų)	0	70 (2)	70 (2)	70 (2)	210 (6)
Matematika	140 (4)	175 (5)	140 (4)	175 (5)	630 (18)
Pasaulio pažinimas	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis*)	175 (5)	175 (5)	175 (5)	175 (5)	700 (20)
Fizinis ugdymas	105 (3)	105 (3)	105 (3)	105 (3)	420 (12)
Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus	770 (22)	840(24)	805/(23)	840 (24)	3255 (93)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti UPT	35 (1)	35 (1)	70 (2)	35 (1)	175 (5)
Neformalusis švietimas	140 (4)		140 (4)		280 (8)

Pastabos: * Muzikos programai įgyvendinti skiriama 70 pamokų per metus (2 valandas per savaitę). Dailės ir technologijų programai įgyvendinti skiriama 70 pamokų per metus (2 valandas per savaitę), iš jų – technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko. Šokio programai įgyvendinti skiriamos 35 pamokos per metus (1 valanda per savaitę). Priešmokyklinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti skiriama 640 val. per metus (20 val. per savaitę).

• Pradinio ugdymo tikslas – ugdyti aktyvų, kūrybingą, elementaraus raštingumo ir socialinių, pažintinių, informacinių, veiklos gebėjimų bei bendrųjų vertybių pamatus įgijusį vaiką, pasirengusį mokytis toliau pagal pagrindinio ugdymo programas.
• Pradinio ugdymo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1. Padėti įgyti prasmingų, aktualių vaikui žinių apie save, pasaulį ir kitus žmones.
2. Padėti išsiugdyti gebėjimus, reikalingus kaupti žinias ir patirtį, atrasti ir kelti idėjas, numatyti ir įgyvendinti sumanymus.
3. Padėti išsiugdyti asmens kompetencijoms būtinus įgūdžius, gebėjimus ir vertybines nuostatas.
4. Sudaryti ugdymo sąlygas, palankias kompetencijoms plėtoti, humaniškai, demokratiškai, brandžiai, tautines ir visuotines vertybes pripažįstančiai asmenybei ugdyti.

Pradinį ugdymą sudaro šios ugdymo sritys:

• dorinis ugdymas;
• kalbinis ugdymas;
• matematinis ugdymas;
• socialinis ir gamtamokslinis ugdymas;
• meninis ugdymas;
• fizinis ugdymas.

Ugdymo sričių paskirtis.

• Dorinio ugdymo paskirtis – padėti mokiniui išsiugdyti pozityvų ir bendrosiomis dorinėmis vertybėmis grįstą santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu. Kryptingam doriniam ugdymui(si) skiriami etikos ir tikybos mokomieji dalykai, iš kurių mokinių tėvai laisvai pasirenka vieną kiekvienais mokslo metais. Etikos ir tradicinių konfesijų tikybos pamokas sieja bendras dorinio ugdymo tikslas, dalis bendrų uždavinių, ugdymo turinio tematika ir puoselėjamos visuotinės vertybės.
• Kalbinio ugdymo paskirtis – padėti mokiniui įgyti elementaraus raštingumo pagrindus, išsiugdyti elementarius teksto kūrimo ir suvokimo gebėjimus, sukurti prielaidas įgyti ir plėtoti intelektines galias, emocinę, dorovinę, socialinę, kultūrinę patirtį.
• Matematinio ugdymo paskirtis – ugdyti mokinio gebėjimus skaičiuoti, logiškai mąstyti ir formalizuoti, lavinant jų vaizdinį, erdvinį ir tikimybinį mąstymą. Žinomų matematikos sąvokų, matematinių modelių, metodų, ryšių įvairioms situacijoms analizuoti supratimas bei taikymas sudaro prielaidas kiekvienam vaikui ne tik geriau pažinti pasaulį, perimti šimtmečiais susiformavusią žmogaus mąstymo bei veiklos kultūrą, bet ir padeda jam spręsti kasdienes gyvenimiškas problemas.
• Socialinio ir gamtamokslinio ugdymo paskirtis – įvesdinti mokinį į artimiausią socialinę bei gamtinę aplinką, padėti įgyti žinojimą, padedantį suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp žmonių ir gamtos, tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdyti gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant, taip pat su kitais bendradarbiaujant; gebėjimą suvokti įvairią informaciją, ją tvarkyti, analizuoti ir interpretuoti; gebėjimą taikyti įgytas žinias bei patirtį; gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas; gebėjimą veikti; ugdytis vertybines nuostatas: toleranciją kitiems ir kitokiems, pagarbą gyvybei, įsipareigojimą ir atsakomybę už savo ir kitų gyvybę ir sveikatą, už viską, kas vyksta greta.
• Meninio ugdymo paskirtis – padėti vaikui įgyti pradinę meninę, estetinę, kultūrinę kompetencijas, leisti atsiskleisti mokinių kūrybingumui menų srityje, per meną įsitraukti į aktyvią socialinę veiklą, bendravimą, mokymąsi. Meniniu ugdymu, integruotu į kitas ugdymo sritis, siekiama sukurti patrauklią ir palankią emocinę socialinę terpę visų mokymosi stilių mokiniams.
• Fizinio ugdymo paskirtis – diegti sveikos gyvensenos įpročius, sudaryti sąlygas vaiko prigimčiai artima fizine veikla išreikšti savo individualumą, skatinti kūrybingumą, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, puoselėti olimpines sporto vertybes. Kūno kultūra pradinėse klasėse turi teikti galimybę patirti išlavinto, stipraus, sveiko, dailaus kūno ir grakščių judesių vertę bei ugdytis fizinę ir dvasinę ištvermę, stiprinti valią, ryžtą, patirti judėjimo džiaugsmą.