Artėjant vasario 5-ajai, šv. Agotos dienai, 2 b klasės mokiniai, vadovaujami pradinių klasių mokytojos metodininkės Linos Vaitkevičienės, sužinojo, kad vasario 5-ąją dieną, bažnyčioje šventinama juoda ruginė duonelė. Jos sudžiūvęs kriaukšlelis visus metus laikomas pagarbioje vietoje – virš krikštasuolės. Šv. Agotos duona, manoma, sauganti namus nuo gaisro, o galvijus- nuo raganų kerų, ypač pavojingų Joninių rytmetį. Kas tos duonos turi miške, tą aplenkia gyvatės geluonis. Einant sėti linų, tokios duonos kriaukšlelis lininėje skepetaitėje pririšamas prie sėtuvės, kad linų pluoštas būtų baltesnis. Išleisdama sūnų į kariuomenę ar šiaip į tolimą kelionę, mama trupinėlį šv. Agotos duonelės užsiūdavo marškinių kamputyje. Taigi visi mokiniai panoro patys pamatyti kaip kepama duonelė, todėl išskubėjo į Alovę, į edukacinį užsiėmimą, jos išsikepti. Vaikus pasitiko puikios šeimininkės Asta ir Janina, kurios papasakojo iš kokių javų kepama, kaip reikia užraugti tešlą duonelei kepti, parodė su kuo duonelę pašauti į krosnį. O labiausiai patiko savo rankomis formuoti duonos kepalėlį, jį papuošti savo sugalvotais ženklais ir dėti į krosnį kepti. Duonelė buvo palikta kepti. Netrukus pasklido nuostabus kepamos duonos kvapas. Kol duonelė kepė, vaikai nenuobodžiavo, bet kepė sausainius. O kokie jie buvo skanūs, kai paragavo užgerdami žolelių arbata. Niekur skanesnių nesurasi. Duonelei iškepus, ji buvo išimta iš krosnies, nuprausta ir padėta atvėsti. Visi vaikai savo rankomis iškeptos duonos kepalėlį parsinešė į namus. Tikriausiai ji bus pati skaniausia, nes suprato, kiek daug darbo reikia įdėti, kol duona pasiekia mūsų stalą.
