Psichologo asistentas

MOKYKLOS PSICHOLOGO VEIKLOS TIKSLAS – prevencinėmis priemonėmis stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos mokykloje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais).

MOKYKLOS PSICHOLOGO FUNKCIJOS:

• Įvertinti vaikų sunkumus ir galias, raidos ypatumus, psichologines problemas;
• Konsultuoti vaikus bendravimo, elgesio, emocinių, tarpusavio santykių, mokymosi sunkumų klausimais;
• Konsultuoti tėvus ir mokytojus mokinių problemų sprendimo klausimais (rengti rekomendacijas);
• Bendradarbiauti su vaiko ugdytojais ir su vaiko gerove susijusiomis institucijomis (tėvais, mokytojais, kitais specialistais, VTAS, Pedagogine psichologine tarnyba, dalyvauti mokyklos Vaiko gerovės komisijos veikloje);
• Inicijuoti, rengti, įgyvendinti problemų prevencijos programas (padedant išvengti patyčių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, smurto ir kt. problemų);
• Atlikti intervenciją ir postvenciją krizių atvejais;
• Šviesti mokyklos bendruomenę (vaikus, tėvus, mokytojus) aktualiomis psichologinėmis temomis;
• Atlikti įvairius psichologinius tyrimus;
• Tvarkyti reikalingą dokumentaciją.

PAGALBA MOKYKLOJE MOKINIUI TEIKIAMA KAI:

• Kreipiasi mokinys (savarankiškai, neturint 16 metų, gaunamas tėvų sutikimas);
• Kreipiasi mokinio tėvai (globėjai);
• Kreipiasi mokytojai (gavę tėvų, globėjų sutikimą);
• Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadoje nurodžius psichologinės pagalbos poreikį (gaunamas tėvų sutikimas);
• Prašo/įpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tėvams nesirūpinant vaiku.

KADA KREIPTIS Į MOKYKLOS PSICHOLOGĄ?

• Kai matote ne vienkartinį, ne vienadienį, o kiek ilgiau užsitęsusį pasikeitusį neigiama linkme vaiko elgesį (jautrumas, verkimas, pykčio proveržiai, nemiga, liūdesys, baimės, užsidarymas, destruktyvus kvailiojimas, erzinimas ar kt.) ir jūsų išnaudoti pagalbos būdai vaikui nepadeda.
• Po stipraus streso (avarija, išgąstis, smurtas, netektis, patyčios, žinia apie šeimos nario ligą, draugo savižudybė ir pan.), kai stebimas neigiamas tokios situacijos poveikis vaiko būsenoms;
• Kai vaiko elgesys visada mažiau ar daugiau kelia sunkumų, nepavyksta susikalbėti, valdyti bendravimo;
• Tiesiog dvejojate kaip elgtis kokioje nors konkrečioje situacijoje, norite pasitarti, jaustis saugiau, užtikrinčiau.

KAS VYKSTA PSICHOLOGO KABINETE?

• Vaikas psichologo kabinete kalbasi. Atskleidžia savo skausmingas, liūdnas, malonias ir kitokias patirtis. Ne iš karto. Tam, kad vaikas galėtų papasakoti tai, apie ką sunku ir nesinori kalbėti, reikia sukurti pasitikėjimu grįstą ryšį, o tai reikalauja nemažai laiko ir pastangų.
• Vaikas psichologo kabinete žaidžia. Mes žaidžiame ir žaidžiame daug. Yra toks angliškas posakis:„Play is kids language, toys are their words“ – „žaidimas vaikų kalba, žaislai – jų žodžiai“, kuris atskleidžia žaidimo svarbą vaikystės laikotarpyje.
• Mes žaidžiame stalo žaidimus (padeda kurti ryšį; padeda lavinti bendravimo įgūdžius; metodiniai stalo žaidimai padeda pažinti emocijas, lavina dėmesio įgūdžius, loginį mąstymą, atmintį ir daugelį kitų pažintinių gebėjimų ir įgūdžių).
• Mes žaidžiame terapinius žaidimus, skaitome terapines pasakas, aiškinamės jų prasmes;
• Pokalbių, žaidimų ir kitų būdų pagalba skatinamas vaiko suvokimas apie savo problemas ir naudą jas sprendžiant, atskleidžiama, kad yra pakankamai daug būdų spręsti problemą ar pasiekti tikslą. Tai padeda vaikui pamatyti įvairias elgesio pasekmes, tinkamai reikšti savo jausmus ir mintis.

KĄ DAR SVARBU ŽINOTI?

• Psichologas nėra gydytojas, jis nediagnozuoja ir negydo ligų, neišrašo receptų vaistams. Psichines ligas diagnozuoja ir gydo gydytojai psichiatrai;
• Psichologas mokykloje padeda spręsti vaikų psichologines problemas, pažiūrėti į vaiko gyvenimo situacijas kitu kampu, tačiau už klientus problemų nesprendžia, nes tam, kad vyktų pokyčiai vaiko viduje ir gyvenime, reikia, kad jo artimiausioji aplinka ir jis pats to aktyviai norėtų ir siektų;
• Psichologo pagalba yra konfidenciali. Tai, apie ką kalbatės jo kabinete, lieka tarp to kabineto sienų;
• Psichologinė pagalba yra savanoriška, žmogus pats (vaiko tėvai, jei klientas yra vaikas) sprendžia, kiek jam ji reikalinga ir priimtina.

S. Markuckienė_Kodėl vaikai kartais veda iš proto?