Menu Close

Pradinis ugdymas

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

Mokslo metų pradžia – einamųjų metų rugsėjo 1 d., pabaiga – kitų metų rugpjūčio 31 d. Mokslo metus sudaro: ugdymo procesas ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos: rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.

Ugdymo organizavimas 2025–2026 mokslo metais:

 mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2025 m. rugsėjo 1 d.; ugdymo proceso pabaiga – 2026 m. birželio 5 d.;

ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175 dienos;

skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 3 d. lapkritis 2025  7 d. lapkritis 2025 
Žiemos (Kalėdų) atostogos 29 d. gruodis 2025  2 d. sausis 2026 
Žiemos atostogos 17 d. vasaris 2026  20 d. vasaris 2026 
Pavasario (Velykų) atostogos 7 d. balandis 2026  10 d. balandis 2026 

Mokslo metų ugdymo procesas skirstomas į pusmečius: I pusmetis 2025-09-01–2026-01-31, II pusmetis 2026-02-01–2026-06-05.

Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS PAMOKŲ SKAIČIUS 2024-2025 MOKSLO METAIS:

Klasė /

dalykai

1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 35(1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 140 (4)
Kalbinis ugdymas
Lietuvių kalba 
Lietuvių kalba ir literatūra 280 (8) 245 (7) 245 (7) 245 (7) 1015 (29)
Užsienio kalba (anglų k.) 70 (2)      70 (2) 70 (2) 210 (6)
Visuomeninis ugdymas
Visuomeninis ugdymas 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 140 (4)
Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas
Gamtos mokslai 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 140 (4)
Matematika 140 (4) 175 (5) 175 (5) 175 (5) 665 (19)
Technologijos 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 140 (4)
Meninis ugdymas
Dailė  35(1) 35 (1) 35(1) 35 (1) 140 (4)
Muzika 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 280 (8)
Šokis 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 140 (4)
Fizinis ir sveikatos ugdymas
Fizinis ugdymas 105 (3) 105(3) 105 (3) 105 (3) 420 (12)
Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus 805 (23) 875 (25) 875 (25) 875 (25) ) 3430 (98) 
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti: 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35(1) 140 (4)
Maksimalus leistinas pamokų skaičius 875 (25) 1050 (30) 1050 (30) 1050 (30) 4025 (115)
Neformalusis vaikų švietimas 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 280 (8)

Pamokų laikas

Pamokos 1 klasėms 2–4 klasėms
1. 8.00–8.35 8.00–8.45
2. 8.55–9.30 8.55–9.40
3. 9.50–10.25 9.50–10.35
4. 10.55–11.30 10.55–11.40
5. 12.00–12.35 12.00–12.45
6. 12.55–13.30 12.55–13.40
7. 13.50–14.25 13.50–14.35

Pastabos:

  • Gyvenimo įgūdžiai, informatika, etninė kultūra integruojama į kitus mokomuosius dalykus arba organizuojama atskira pamoka

Pradinį ugdymą sudaro šios ugdymo sritys:

  • dorinis ugdymas;
  • kalbinis ugdymas;
  • visuomeninis ugdymas;
  • matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas;
  • meninis ugdymas;
  • fizinis ir sveikatos ugdymas.

Ugdymo sričių paskirtis

  • Dorinio ugdymo paskirtis – padėti mokiniui išsiugdyti pozityvų ir bendrosiomis dorinėmis vertybėmis grįstą santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu. Kryptingam doriniam ugdymui(si) skiriami etikos ir tikybos mokomieji dalykai, iš kurių mokinių tėvai laisvai pasirenka vieną kiekvienais mokslo metais. Etikos ir tradicinių konfesijų tikybos pamokas sieja bendras dorinio ugdymo tikslas, dalis bendrų uždavinių, ugdymo turinio tematika ir puoselėjamos visuotinės vertybės.
  • Kalbinio ugdymo paskirtis – padėti mokiniui įgyti elementaraus raštingumo pagrindus, išsiugdyti elementarius teksto kūrimo ir suvokimo gebėjimus, sukurti prielaidas įgyti ir plėtoti intelektines galias, emocinę, dorovinę, socialinę, kultūrinę patirtį.
  • Visuomeninio ugdymo paskirtis – ugdyti(s) gebėjimus patyriminei veiklai atlikti;
  • Matematinio, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo paskirtis – ugdyti mokinio gebėjimus skaičiuoti, logiškai mąstyti ir formalizuoti, lavinant jų vaizdinį, erdvinį ir tikimybinį mąstymą. Žinomų matematikos sąvokų, matematinių modelių, metodų, ryšių įvairioms situacijoms analizuoti supratimas bei taikymas sudaro prielaidas kiekvienam vaikui ne tik geriau pažinti pasaulį, perimti šimtmečiais susiformavusią žmogaus mąstymo bei veiklos kultūrą, bet ir padeda jam spręsti kasdienes gyvenimiškas problemas. Įvesdinti mokinį į artimiausią socialinę bei gamtinę aplinką, padėti įgyti žinojimą, padedantį suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp žmonių ir gamtos, tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdyti gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant, taip pat su kitais bendradarbiaujant; gebėjimą suvokti įvairią informaciją, ją tvarkyti, analizuoti ir interpretuoti; gebėjimą taikyti įgytas žinias bei patirtį; gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas; gebėjimą veikti; ugdytis vertybines nuostatas: toleranciją kitiems ir kitokiems, pagarbą gyvybei, įsipareigojimą ir atsakomybę už savo ir kitų gyvybę ir sveikatą, už viską, kas vyksta greta.
  • Meninio ugdymo paskirtis – padėti vaikui įgyti pradinę meninę, estetinę, kultūrinę kompetencijas, leisti atsiskleisti mokinių kūrybingumui menų srityje, per meną įsitraukti į aktyvią socialinę veiklą, bendravimą, mokymąsi. Meniniu ugdymu, integruotu į kitas ugdymo sritis, siekiama sukurti patrauklią ir palankią emocinę socialinę terpę visų mokymosi stilių mokiniams.
  • Fizinio ir sveikatos ugdymo paskirtis – diegti sveikos gyvensenos įpročius, sudaryti sąlygas vaiko prigimčiai artima fizine veikla išreikšti savo individualumą, skatinti kūrybingumą, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, puoselėti olimpines sporto vertybes. Kūno kultūra pradinėse klasėse turi teikti galimybę patirti išlavinto, stipraus, sveiko, dailaus kūno ir grakščių judesių vertę bei ugdytis fizinę ir dvasinę ištvermę, stiprinti valią, ryžtą, patirti judėjimo džiaugsmą.

Skip to content