PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
Mokslo metų pradžia – einamųjų metų rugsėjo 1 d., pabaiga – kitų metų rugpjūčio 31 d. Mokslo metus sudaro: ugdymo procesas ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos: rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.
Ugdymo organizavimas 2024–2025 mokslo metais:
mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2024 m. rugsėjo 1 d.; ugdymo proceso pabaiga – 2025 m. birželio 12 d.;
ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175 dienos;
skiriamos atostogos:
| Rudens atostogų | 28 d. spalis 2024 (pirmadienis) | 31 d. spalis 2024 (ketvirtadienis) |
| Kalėdų atostogų | 27 d. gruodis 2024 (penktadienis) | 3 d. sausis 2025 (penktadienis) |
| Žiemos atostogų | 17 d. vasaris 2025 (pirmadienis) | 21 d. vasaris 2025 (penktadienis) |
| Pavasario atostogų | 22 d. balandis 2025 (antradienis) | 25 d. balandis 2025 (penktadienis) |
Mokslo metų ugdymo procesas skirstomas į pusmečius: I pusmetis 2024-09-01–2025-01-31, II pusmetis 2025-02-01–2025-06-12.
Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS PAMOKŲ SKAIČIUS 2024-2025 MOKSLO METAIS:
| Klasė /
dalykai |
1 klasė | 2 klasė | 3 klasė | 4 klasė | Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai | |
| Dorinis ugdymas | ||||||
| Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) | 35(1) | 35 (1) | 35 (1) | 35 (1) | 140 (4) | |
| Kalbinis ugdymas | ||||||
| Lietuvių kalba | – | – | – | – | – | |
| Lietuvių kalba ir literatūra | 280 (8) | 245 (7) | 245 (7) | 245 (7) | 1015 (29) | |
| Užsienio kalba (anglų k.) | – | 70 (2) | 70 (2) | 70 (2) | 210 (6) | |
| Visuomeninis ugdymas | ||||||
| Visuomeninis ugdymas | 35 (1) | 35 (1) | 35 (1) | 35 (1) | 140 (4) | |
| Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas | ||||||
| Gamtos mokslai | 35 (1) | 35 (1) | 35 (1) | 35 (1) | 140 (4) | |
| Matematika | 140 (4) | 175 (5) | 175 (5) | 175 (5) | 665 (19) | |
| Technologijos | 35 (1) | 35 (1) | 35 (1) | 35 (1) | 140 (4) | |
| Meninis ugdymas | ||||||
| Dailė | 35(1) | 35 (1) | 35(1) | 35 (1) | 140 (4) | |
| Muzika | 70 (2) | 70 (2) | 70 (2) | 70 (2) | 280 (8) | |
| Šokis | 35 (1) | 35 (1) | 35 (1) | 35 (1) | 140 (4) | |
| Fizinis ir sveikatos ugdymas | ||||||
| Fizinis ugdymas | 105 (3) | 105(3) | 105 (3) | 105 (3) | 420 (12) | |
| Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus | 805 (23) | 875 (25) | 875 (25) | 875 (25) ) | 3430 (98) | |
| Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti: | 35 (1) | 35 (1) | 35 (1) | 35(1) | 140 (4) | |
| Maksimalus leistinas pamokų skaičius | 875 (25) | 1050 (30) | 1050 (30) | 1050 (30) | 4025 (115) | |
| Neformalusis vaikų švietimas | 70 (2) | 70 (2) | 70 (2) | 70 (2) | 280 (8) | |
Mokinių mokymosi krūvis:
- Vadovėlių 1–2 klasių mokiniams nešiotis nereikia.
- 2–4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau 1 val.
- Atostogų laikotarpiui namų darbai neskiriami.
- Namų darbų skyrimą klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje.
- Kontroliniai darbai sudaromi ir vedami mokytojų iniciatyva. Jų paskirtis – pasitikrinti savo darbo rezultatus, išsiaiškinti pasiekimus bei trūkumus.
- Mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.
Pamokų laikas
| Pamokos | 1 klasėms | 2–4 klasėms |
| 1. | 8.00–8.35 | 8.00–8.45 |
| 2. | 8.55–9.30 | 8.55–9.40 |
| 3. | 9.50–10.25 | 9.50–10.35 |
| 4. | 10.55–11.30 | 10.55–11.40 |
| 5. | 12.00–12.35 | 12.00–12.45 |
| 6. | 12.55–13.30 | 12.55–13.40 |
| 7. | 13.50–14.25 | 13.50–14.35 |
Pastabos:
- Gyvenimo įgūdžiai, informatika, etninė kultūra integruojama į kitus mokomuosius dalykus arba organizuojama atskira pamoka
Pradinį ugdymą sudaro šios ugdymo sritys:
- dorinis ugdymas;
- kalbinis ugdymas;
- visuomeninis ugdymas;
- matematinis, gamtamokslinis ir technologinis ugdymas;
- meninis ugdymas;
- fizinis ir sveikatos ugdymas.
Ugdymo sričių paskirtis
- Dorinio ugdymo paskirtis – padėti mokiniui išsiugdyti pozityvų ir bendrosiomis dorinėmis vertybėmis grįstą santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu. Kryptingam doriniam ugdymui(si) skiriami etikos ir tikybos mokomieji dalykai, iš kurių mokinių tėvai laisvai pasirenka vieną kiekvienais mokslo metais. Etikos ir tradicinių konfesijų tikybos pamokas sieja bendras dorinio ugdymo tikslas, dalis bendrų uždavinių, ugdymo turinio tematika ir puoselėjamos visuotinės vertybės.
- Kalbinio ugdymo paskirtis – padėti mokiniui įgyti elementaraus raštingumo pagrindus, išsiugdyti elementarius teksto kūrimo ir suvokimo gebėjimus, sukurti prielaidas įgyti ir plėtoti intelektines galias, emocinę, dorovinę, socialinę, kultūrinę patirtį.
- Visuomeninio ugdymo paskirtis – ugdyti(s) gebėjimus patyriminei veiklai atlikti;
- Matematinio, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo paskirtis – ugdyti mokinio gebėjimus skaičiuoti, logiškai mąstyti ir formalizuoti, lavinant jų vaizdinį, erdvinį ir tikimybinį mąstymą. Žinomų matematikos sąvokų, matematinių modelių, metodų, ryšių įvairioms situacijoms analizuoti supratimas bei taikymas sudaro prielaidas kiekvienam vaikui ne tik geriau pažinti pasaulį, perimti šimtmečiais susiformavusią žmogaus mąstymo bei veiklos kultūrą, bet ir padeda jam spręsti kasdienes gyvenimiškas problemas. Įvesdinti mokinį į artimiausią socialinę bei gamtinę aplinką, padėti įgyti žinojimą, padedantį suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp žmonių ir gamtos, tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdyti gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant, taip pat su kitais bendradarbiaujant; gebėjimą suvokti įvairią informaciją, ją tvarkyti, analizuoti ir interpretuoti; gebėjimą taikyti įgytas žinias bei patirtį; gebėjimą kritiškai mąstyti, spręsti problemas; gebėjimą veikti; ugdytis vertybines nuostatas: toleranciją kitiems ir kitokiems, pagarbą gyvybei, įsipareigojimą ir atsakomybę už savo ir kitų gyvybę ir sveikatą, už viską, kas vyksta greta.
- Meninio ugdymo paskirtis – padėti vaikui įgyti pradinę meninę, estetinę, kultūrinę kompetencijas, leisti atsiskleisti mokinių kūrybingumui menų srityje, per meną įsitraukti į aktyvią socialinę veiklą, bendravimą, mokymąsi. Meniniu ugdymu, integruotu į kitas ugdymo sritis, siekiama sukurti patrauklią ir palankią emocinę socialinę terpę visų mokymosi stilių mokiniams.
- Fizinio ir sveikatos ugdymo paskirtis – diegti sveikos gyvensenos įpročius, sudaryti sąlygas vaiko prigimčiai artima fizine veikla išreikšti savo individualumą, skatinti kūrybingumą, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, puoselėti olimpines sporto vertybes. Kūno kultūra pradinėse klasėse turi teikti galimybę patirti išlavinto, stipraus, sveiko, dailaus kūno ir grakščių judesių vertę bei ugdytis fizinę ir dvasinę ištvermę, stiprinti valią, ryžtą, patirti judėjimo džiaugsmą.
