Duona yra vienas iš seniausių valgių. Duona ir ugnis lydėjo žmogų nuo gimimo iki mirties. Lietuviai, kaip ir kitos žemdirbių tautos, duoną pelnė sunkiai ir vargingai, todėl ją labai brangino, gerbė, kūrė apie ją pasakas, net sudievino. Mūsų protėviai manė, kad negerbiama duona išeina iš namų. Su duona sutikdavo svečius, jaunuosius, duona gydė įvairias ligas. Kovo 22 d. 2 b klasės mokiniai ir jų tėveliai susirinko Alovės amatų kiemelyje. Užsiėmimų metu vaikai patys susiformavo užminkytos duonos kepalėlius, išsikepė duoną, Kol duonutė kepė, vaikai dar kartą prisiminė ilgą duonelės kelią iki mūsų stalo, dainavo lietuvių liaudies dainas, šoko. Programą ruošė mokytoja Laima Aleknavičienė, dainų ir šokių išmokė mokytojos Reda Vokietaitienė ir Vilija Sližauskienė. Po koncerto visi vaišinosi karšta duonele. Namo išsinešė savo Duonutę.
