„Bitė pikta, kai darbo neturi, žmogus – kai per daug“. Bitės nuo seno labai gerbiamos. Darbščios bitelės ne veltui lyginamos su nuoširdžiu, daug dirbančiu, tvarkingu, draugišku žmogumi, kuriam labai svarbu saugoti ir puoselėti savo namų židinį. Dar ir dabar tikima, kad medų kopinėti gali tik geras, nuoširdus žmogus. Tik tokio bitės skaudžiai negels. Šalia bičių nevalia keiktis, bartis ar kitaip netinkamai elgtis. Bitėms skirtos šventės buvo švenčiamos kovo 25-ąją arba lapkričio mėnesį, kai gamta ruošdavosi žiemai ir bitės aviliuose susimesdavo į kamuolius. Lapkričio 29 d. 4a klasės mokiniai su mokytoja Jurgita surengė vakaronę ,,Ūžk, bitele, leliumoj“, skirtą bitutėms pagerbti. Į šventę sugužėjo mokinių tėveliai, sesės ir broliai. Vakaronės metu mokiniai daug kalbėjo apie bites, dainavo dainas, ėjo ratelius, šoko šokius, minė mįsles, sužinojo daug senovinių papročių. Buvo nepamiršta ir dzūkų tarmė. Keli mokiniai sekė pasaką dzūkų tarme. Čia netrūko geros nuotaikos ir linksmybių. Šventę vainikavo gardžios vaišės: medus su sūriu, meduoliai, medaus pyragas, kvapni arbata.
