Kai po visų darbų mūsų žemelė suguldavo į lygius arimus, kai aruodai alsuodavo skalsa ir sotumu, kai seklyčia prisipildydavo duonos ir motinos rankų šilumos, senoves lietuviai su palengvėjimu atsidusdavo – ramu gyventi čia, savo žemėje. Na, o mes nuolat liesdami kvepiančios duonos riekes, pripratome prie duonos, kaip prie oro, kuriuo kvėpuojame ir seniai nustojome rinkti nuo stalo į saują jos trupinius. Žmogui jau nebereikia tiek prakaito išlieti, kad užsidirbtų duonos ir ne taip jau dažnai pagalvojame, kodėl ji mūsų protėviams buvo tokia svarbi, brangi ir šventa…
Balandžio 28 d. 3 b klasės mokiniai ir jų tėveliai susirinko Alovės amatų kiemelyje. Užsiėmimų metu vaikai kepė duoną, kartu su mamomis gamino sausainius, mušė sviestą ir spaudė sūrį. Kol duonutė kepė, vaikai dar kartą prisiminė ilgą duonelės kelią iki mūsų stalo, pasveikino savo mamytes su artėjančia Motinos diena. Programą ruošė mokytoja Jolanta Janavičiūtė, dainų ir šokių išmokė mokytojos Reda Vokietaitienė ir Vilija Sližauskienė. Po koncerto visi vaišinosi karšta duonele su sviestu, ką tik iš pečiaus ištrauktais sausainiais, kiemelio šeimininkių paruošta kvapnia žolelių arbata.
