Duona – vienas seniausių žmonių valgių. Jai skirta daug gražių žodžių, eilėraščių. Mūsų protėviai turėjo įvairių tikėjimų, apeigų. Sunkiai dirbo, kad stalą galėtų papuošti naminės duonos kepalu. Tešlos ruošimas, duonos kepimas, laikymas, raikymas turėjo net savotiškas apeigas. Senolių išmintis byloja: mūsų duona kasdieninė, duona būtina žmogui kaip oras ir vanduo, duona šventa… Tokia buvo pagarba duonai.
Šiandien viskas kitaip – duonos tiek daug ir tokia įvairovė, kad net sunku ir išsirinkti.
Apie pagarbą, tradicijas, šventumą duonai, vaikams reikia kalbėti kasdien. Todėl kovo 7 d. 2a klasės mokiniai su mokytojomis Jurgita ir Reda surengė vakaronę ,,Duonutė – pyragų močiutė“, kuri vyko Alovės amatų kiemelyje. Mokiniai tėveliams, sesėms ir broliams pasakojo apie mūsų etnokultūros simbolį – duonos kelią nuo rugių sėjimo iki duonos riekės, šoko liaudies šokius, dainavo dainas apie duonelę bei sekė pasaką apie vilką, kuris užsimanė duonos išsikepti. Kiekvienam buvo suteikta nepakartojama galimybė pačiam susiformuoti ir ką tik iškūrentoje duonkepėje išsikepti savo duonos kepalėlį bei užmaišyti, padaryti įvairiausių formų dzūkiškų sausainių. Nieko nėra skaniau už savo mažomis rankytėmis pagamintus sausainius, kuriais mokiniai vaišino savo brangius žmones.
Nei atstumas, nei vėlus vakaras nesutrukdė visiems susiburti kartu.
